Kai dauguma keliautojų renkasi patogias keliones su GPS, viešbučiais ir išmaniosiomis sistemomis, asmeninis treneris ir moto keliautojas Andrius Česnauskas pasuko priešinga kryptimi. Jis išsiruošė į kelionę iš Vilniaus į Berlyną su vienu tikslu – ne tik pagerbti istorinį BMW R80 motociklą, bet ir išgyventi laikmetį, kai kelionės buvo paprastesnės, tačiau turiningesnės. Tam jis sąmoningai atsisakė navigacijos, banko kortelių, viešbučių ir net mobiliojo telefono. Jį kelionėje lydėjo tik popierinis žemėlapis, kompasas, juostinis fotoaparatas, hamakas ir nuotykiai.
Su A. Česnausku kalbamės apie tai, kaip kilo mintis netradicinei kelionei, su kokiais iššūkiais teko susidurti keliaujant lyg 80-aisiais bei kuo toks nuotykis išskirtinis.
Nuo ko prasidėjo jūsų projektas „Back to the Roots“, jo idėja?
Mintis gimė kaip atsakas į besaikį vartojimą. Viskas šiais laikais turi būti greitai, patogiai, iš karto. Tačiau pastebėjau, kad net turint viską – automobilius, keliones, restoranus – laimės tai automatiškai nesuteikia. Norėjosi paprastesnės, prasmingesnės patirties. Todėl pradėjau galvoti apie lėtesnį, labiau apgalvotą keliavimą – apie grįžimą prie šaknų. Prisiminiau tėvo nuotraukas su juostiniu fotoaparatu, keliones baidarėmis, popierinius žemėlapius ir nakvynes miške prie laužo. Norėjosi patikrinti, kaip viskas jaustųsi be šiuolaikinių pagalbų. Iš to ir gimė ši kelionė – tarsi eksperimentas su pačiu savimi.
Kodėl rinkotės keliauti motociklu ir būtent į Berlyną?
Viskas susivedė į simboliką. Legendinis motociklas BMW R80 1981 m. laimėjo Dakarą. Naujoji jo versija BMW R12 G/S – moderni, bet ištikima reinterpretacija. Tad kilo idėja: su šiuolaikiniu „anūku“ sugrįžti pas senelį – į Berlyną, kur buvo sukonstruotas pirmasis R80. Tai ne šiaip kelionė, o pagarba istorijai, praeičiai ir motociklo paveldui. Fotografuoti senąjį R80 motociklo modelį juostiniu fotoaparatu – tarsi ritualas, grąžinantis motociklą atgal prie savo šaknų.
Kokį savo kelionei pasirinkote maršrutą?
Visa idėja vystėsi apie metus. Pradžioje tai buvo tik vizija, bet kai buvo paskelbta apie naująjį BMW R12 G/S modelį – viskas susijungė. Teoriškai nuo Vilniaus iki Berlyno galima nuvažiuoti per vieną dieną – asfaltu, greitai, net be žemėlapio. Bet aš pasirinkau kitą kelią – tiesioginį. Žemėlapyje nusibrėžiau tiesią oro liniją ir stengiausi jos laikytis, važiuodamas miško, laukų keliukais, žvyrkeliais, o kartais ir laukais. Kelias dažnai baigdavosi, bet tai tik pridėdavo nuotykio. Tai nebuvo apie efektyvumą – tai buvo apie tikrą keliavimą.
Ar turėjote kelionių įkvėpėjų iš praeities?
Lietuvių tarpe labiausiai įsiminė Antanas Poška, kuris dar tarpukariu motociklu pasiekė Indiją. Tai buvo vienas iš tų, kurie rodė, kad galima keliauti be ribų net ir tuomet, kai aplinkybės to neleidžia. Iš užsieniečių – be abejo, legendinio ralio Paryžius–Dakaras motociklistai , kurie varžėsi naudodami tik kelio knygą ir popierinį žemėlapį. Būtent jų dvasia išliko gyva ir šiame projekte.
Kaip reagavo pakeliui sutikti žmonės?
Labai įvairiai, bet dažniausiai – su šypsena. Žmonės domėjosi motociklu, klausinėjo, kodėl taip keliauju. Vienkiemių gyventojai dažnai nustebdavo, bet su nuoširdumu priimdavo, duodavo vandens, palinkėdavo sėkmės. Tai buvo dar viena šios kelionės dalis – bendravimas su žmonėmis ne per skaitmeninį ekraną, o tiesiogiai, gyvai.
Kuri kelionės dalis jums buvo sunkiausia?
Ne fizinis diskomfortas, o nuolatinė nežinomybė ir navigavimo iššūkiai. Nėra plano B, nėra telefono pažiūrėti kur esi. Turi pasitikėti tik motociklu ir savimi. Buvo momentų, kai pasiklysdavau ir užtrukdavo valandomis kol navigavimo ir vietinių žmonių pagalba vėl pavykdavo susiorientuoti kur esu ir kaip nusigauti atgal į savo maršrutą. Geriamo vandens paieškos upeliuose ir vienkiemiuose, bėgimas nuo audros, o į ją pakliuvus laikyti hamaką ir tentą, kad visko nenuneštų. Bet būtent tie momentai ir yra vertingiausi – jie nebuvo suplanuoti, todėl tikri.
Ką reiškė keliauti be telefono, navigacijos, viešbučių?
Tai buvo tikras iššūkis. Mobiliojo telefono neėmiau sąmoningai, kad negalėčiau pasinaudoti „Google Maps“ ar kitomis navigavimo programėlėmis. Mano navigacija kelionės metu buvo tik kompasas ir popierinis žemėlapis. Nakvynė – tik miške, hamake, po tentu. Jokių viešbučių. Apranga – karinio tipo švarkas, be jokių „GORE-TEX“ technologijų. Jei lyja – šlampi. Arba turi stoti, pasistatyti tentą ir pralaukti. Jei sušlampi – džiovini drabužius prie laužo. Pinigai – tik grynieji, vanduo – tik iš šaltinių arba prašant vienkiemių gyventojų. Tokios paties nusistatytos taisyklės kelionės metu sukuria naują patirties gylį.
Ar savo kelionę taip pat fotografavote senesniais būdais?
Taip, kadangi tais laikais buvo analoginė fotografija, savo kelionę taip pat fotografavau juodai baltomis juostelėmis. Turėjau keturias juosteles – apie 140 kadrų. Naudojau dvi „Nikon“ juostines kameras iš 80-ųjų (Nikon FE ir Nikon FE2) – jei viena sugestų, būtų atsarginė. Neturėjau galimybės žiūrėti, ar nuotrauka pavyko – tai mokė kantrybės. Nuotraukos jau išryškintos. Galbūt rudenį surengsiu ir foto parodą, tam, kad šios patirtys būtų ne tik perskaitytos, bet ir pamatytos žiūrovų.
Kokius daiktus ėmėte kartu su savimi į kelionę?
Viskas – nuo pirštinių iki maisto – buvo pasirinkta apgalvotai ir būtent taip, kad atitiktų tuos laikus. Pavyzdžiui, turėjau metalinę gertuvę, konservus, kruopas, riešutus, „Gaidelio“ sausainius (beje jie pradėti gaminti dar 1969 m.). Net mano pasirinktas laikrodis – „Hamilton Khaki Field“ – toks, kokį galėjo dėvėti keliautojas 80-aisiais. Norėjau, kad kiekvienas daiktas turėtų vertę ne per kainą, o per simboliką ir sąsają su ankstesniais laikais.
Kuo ypatingas buvo motociklas, kuriuo keliavote?
Tai buvo modernus motociklas, bet jo esmė – pagarba istorijai. Vizualiai BMW R12 G/S modelis primena klasikinį R80 – tą patį, kuris 1981 m. laimėjo Dakarą. Tačiau kartu jis pakankamai paprastas: be stiklo, be perteklinės elektronikos. Važiuodamas su juo jauti viską – vėją, šaltį, lietų, kvapus, temperatūrų skirtumus. Bet tuo pat metu jis universalus – ir miškas, ir žvyrkelis, ir miestelio gatvės jam įveikiamos. Žmonės pakeliui prieidavo ir sakydavo, kad gražus motociklas. Tai nestebino, nes jo pirmtakas – dizaino ikona, bet kartu ir patikimas nuotykių partneris. Būtent tokio – tarp praeities ir dabarties – man ir reikėjo šiai kelionei.
Ar planuojate organizuoti tokias keliones ir kitiems?
Taip, šiuo metu jau brandinama idėja pakviesti ir kitus motociklininkus į tokio pobūdžio kelionę – be telefonų, su paprastais motociklais, be patogumų. Viską išgyventi nuo nulio. Žmonės, kurie nori kitokios patirties, nuotykių, bet nedrįsta rizikuoti, galėtų pasikliauti manimi kaip kelionės ir nuotykių vedliu. Tai galėtų tapti kasmetine tradicija. Pirmąją tokią kelionę galbūt pavyks surengti jau šį rudenį.
Ką jums reiškia tokios kelionės?
Tai kelionės į save. Išėjimas iš komforto zonos, sąmoningas pasirinkimas patirti diskomfortą, kad vėl išmoktum įvertinti tai, ką turi. Po šešių dienų gamtoje, maudynių tik ežere ir maisto gaminimo ant ugnies, grįžus namo net paprasčiausias dušas tampa švente. Tokios kelionės moko dėkingumo, atkuria ryšį su aplinka ir savimi. Jos padeda suvokti, kas iš tiesų svarbu. Ne kiek kilometrų nuvažiavai, o kiek iš jų patyrei.
Į Berlyną be ekrano: kai kelionė tampa nuotykiu
Keliautojas Andrius Česnauskas iškeitė komfortą į tikrą patirtį – motociklu, be navigacijos, be telefono, tik su žemėlapiu, kompasu ir siela, ieškančia šaknų.
Kai pasaulis verčia mus gyventi greitai, patogiai ir užtikrintai, motociklininkas ir asmeninis treneris Andrius Česnauskas pasirinko priešingą kryptį. Jis išvyko į Berlyną ne tam, kad tiesiog pasiektų tašką žemėlapyje, o tam, kad atrastų save kelyje, kuriame nėra „Google Maps“, viešbučių, kavinių ir kreditinių kortelių. Tik žemėlapis, juostinis fotoaparatas, BMW motociklas ir drąsa nepatogumui.
Kodėl tokia kelionė?
„Šiandien viskas orientuota į greitį – greitas maistas, greitos kelionės, greitos nuotraukos. Bet iš tikrųjų vertė slypi ne greityje, o patyrime. Todėl nusprendžiau – noriu kelionės, kuri būtų ne patogi, o tikra. Tokia, kur ne viską gali suplanuoti.“
Taip gimė idėja – „Back to the Roots“, sugrįžti prie to, kaip keliavo senosios kartos: lėtai, paprastai, bet giliau. Be telefono. Be kortelės. Tik grynieji, juostinis fotoaparatas ir nakvynės gamtoje.
Kodėl Berlynas? Kodėl BMW?
Berlynas – tai BMW Motorrad ištakos. Būtent čia gimė legendinis BMW R80 G/S, kuris 1981-aisiais laimėjo Dakarą ir pakeitė moto kelionių istoriją. O dabar – naujasis BMW R12 G/S, įkūnijantis seną dvasią šiuolaikiniame kūne.
„Norėjau sugrąžinti tą dvasią. Keliauti ne tiesiog su motociklu, o su legenda. Ir važiuoti ne į Berlyną, o atgal į praeitį, ten kur gimė istorija.“
Be ekrano. Be plano B. Tik kelias.
Andriaus maršrutas – ne Google maps siūloma trasa. Jis nubrėžė tiesią liniją žemėlapyje Vilnius – Berlynas ir stengėsi jos laikytis: per laukus, miškus, žvyrkelius, tiltelius, kartais net aklagatvius. Navigacija? Kompasas. Nakvynės? Hamakas miške. Vanduo? Iš upių, šaltinių ir vietinių žmonių šulinių.
Kelionė, kurią reikia ne tik pamatyti, bet ir išjausti
„Naudojau tik 80-ųjų juostinius fotoaparatus – „Nikon FE“ ir „FE2“. 140 kadrų. Nei vieno preview. Kiekvienas kadras – apgalvotas. Kaip ir kiekvienas sustojimas.“
Rudenį planuojama paroda – kad šios patirtys nebūtų tik žodžiai, bet ir vaizdai su istorija.
Kaip reagavo žmonės?
„Šypsenos. Nuostaba. Pokalbiai. Vienkiemių žmonės dalinosi vandeniu, linkėjimais, net prisiminimais. Jie buvo mano navigacija ir įkvėpimas.“
Tokios kelionės grąžina tikėjimą žmonėmis, o bendravimas tampa tikresnis nei bet kuris socialinis tinklas.
Sunkumai? Tikros dovanos.
• Pasiklysti ir ieškoti kelio iki sutemų.
• Miegoti hamake audroje, laikant tentą kad jo nenuneštų vėjas.
• Šlapi drabužiai, džiovinami prie laužo.
„Bet būtent tai ir buvo tikrieji momentai. Ne planas, o tai, kas nutinka tarp eilučių. Kai kūnas pavargęs, o siela budri.“
Ką reiškia išėjimas iš komforto zonos?
„Tai kelionė į vidų, ne išorę. Po savaitės miške net paprastas dušas tampa švente. Tokie išgyvenimai moko dėkingumo. Ne kilometrai, o jausmai tampa prisiminimais.“
Ar kviečiate kitus?
„Taip. Jau planuoju pirmąją „Back to the Roots“ grupinę kelionę rudenį. Be telefonų. Be patogumų. Su motociklais. Su savimi. Žmonėms, kurie nori daugiau nei kelionės – jie nori patirties.“
Ką vežėtės?
Kiekvienas daiktas – ne atsitiktinis:
• „Hamilton“ lauko laikrodis, tarsi iš 80-ųjų.
• Kruopos, konservai, „Gaidelio“ sausainiai – klasika.
• Karinė striukė, be „GORE-TEX“ – jei lyja, šlampi. Paprasta. Tikra.
Pabaigai
Tai ne buvo tik kelionė į Berlyną. Tai buvo kelionė į save. Į kitokį gyvenimo būdą. Į gyvenimą, kuriame ne viskas patogu, bet viskas – tikra.
Kitos BMW Motorrad naujienos
